Kognityvinė ir elgesio terapija

     Kognityvinė ir elgesio terapija( sutrumpintai KET)– tai moksliškai pagrįstas ir tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama gydomųjų tikslų (pašalinti simptomus arba geriau adaptuotis). Šis metodas, priešingai negu daugelis kitų psichoterapijos rūšių yra visiškai pagrįstas moksliniais įrodymais ir patvirtintas kelių dešimtmečių praktika. Daugelyje išsivysčiusių šalių KET yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, kurią apmoka  ligonių kasos. Kognityvinės terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t.y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mūsų jausmus sukelia mūsų pačių sau siunčiama žinutė. Iš tiesų mintys dažnai daro mūsų būsenai kur kas didesnę įtaką  nei tikri įvykiai. Dažnai mes sakome atvirkščiai, t.y. kad įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Dar vienas labai svarbus ir eksperimentiškai įrodytas faktas yra tai, kad žmogaus mąstymas gali keistis bet kuriame amžiuje, o išmokus lanksčiau mąstyti galima gyventi laimingiau ir produktyviau. Taigi kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp: įsitikinimų (ką mes galvojame), emocijų (ką mes jaučiame), elgesio (ką mes darome).

    KET efektyviai  veikia gydanti daugumą dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų nenaudojant vaistų arba ją taikant kartu su medikamentiniu gydymu.  Šiuo metu yra  sukurtos struktūrinės, moksliniais tyrimais pagrįstos metodikos gydyti:  depresiją, nerimą, baimės, potrauminio streso sutrikimą, socialinį nerimą ir socialinę fobiją, valgymo sutrikimus panikos atakas ar priepuolius,  generalizuotą nerimą, įkyrias mintis ir/ar ritualus  ir daugelį kitų. Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo sunkumus, santykių problemas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją antidepresantais ir kartu taikant kognityvinę elgesio terapiją, gydymo rezultatai yra greitesni ir geresni, o atkryčio rizika būna daug mažesnė nei gydant vien vaistais. KET efektyvumas yra prilyginamas veiksmingiausių vaistų efektyvumui, tačiau KET papildomai dar turi didelę išliekamąją vertę, nes ji klientą išmoko būti sau terapeutu ir tvarkytis su savo sveikatos ar psichologinėmis problemomis pačiam arba pasitelkus išorinius resursus. Gydymas vidutiniškai trunka 3-4 mėn., susitinkant kartą per savaitę, tačiau pavieniais atvejais gydymas gali trukti tiek trumpiau, tiek truputį ilgiau nei numatyta. Vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų ir yra keisti žmogaus mąstymą taip, kad jis labiau atitiktų realybę.

     Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Svarbu tai, kad klientas kognityvinės ir elgesio terapijos metu nuolat žino ir jaučia, kad kiekvienas sekantis jo žingsnis artina jį prie siekiamo tikslo.

     Taikant KET atliekama daug tarp savęs susijusių terapinių (gydomųjų) procedūrų, kurių kompleksas ir užtikrina tokį gerą galutinį rezultatą. Dažniausiai atliekamos šios terapinės intervencijos:

1) Mokymas (edukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo problemą ar sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.

2) Darbo tikslų kėlimas ir veiklos planavimas. Terapeutas kartu su klientu nustato ir apibrėžia bendruosius terapijos tikslus, pagal tokius kriterijus, kuriuos galima objektyviai įvertinti. Ir sistemingai skiriant praktines užduotis, skatinamas įgūdžių perkėlimas iš terapijos seansų į kasdienės situacijas. Stebima, kaip sekasi siekti konkrečių tikslų ir taip siekiama įvertinti daromą pažangą.

3) Minčių perdirbimas. Klientas išmokomas atpažinti ir keisti sutrikimą skatinančias mintis ir klaidingus įsitikinimus į kitus, jau padedančius susitvarkyti su savo problema. Praktinis mokymas tikslingai kontroliuoti ir keisti disfunkcines mintis į adaptyvias ir veiksmingas vykdomas tol, kol tai klientui tampa įprastu, automatiniu procesu.

4) Darbas su mąstymo klaidomis. Labai dažnai tam tikrus simptomus skatina arba palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės interpretacijos, atsiradę dėl negatyvių ankstesniųjų gyvenimo patirčių. Todėl, klientai taikant KET mokomi gauti naujų, pagerinančių jų funkcionavimą patirčių ir tokiu būdu susiformuoti įgūdžius, leidžiančius pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.

5) Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei visai vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik  stiprėja. Arba, jeigu,  esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja. Todėl, laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.

6)  Problemų sprendimo metodikų mokymas. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, labai padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais.

7)  Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos.

8)  Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų. Pavyzdžiui, gali būti išmokoma pašalinti tokius fizinius simptomus kaip galvos svaigimas, oro trūkumo jausmas, drebulys, stiprus širdies plakimas, psichologinius simptomus, kaip stiprus nerimas, pasimetimas, liūdna nuotaika, pyktis, nekontroliuojamo elgesio pasireiškimai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, pasitikėjimo savimi trūkumas ir t.t

9)  Namų darbai arba praktikavimasis namuose. kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime, taip vis daugiau ir dažniau adaptyviai ir gerai funkcionuodamas be psichoterapeuto pagalbos.

10)  Pastiprinimas ir pozityvus apdovanojimas. Kertinis visų kognityvinių ir elgesio programų elementas - pozityvus tinkamo elgesio pastiprinimas. Taip pat taikomas ir savęs pastiprinimas , pavyzdžiui kognityvinis (pvz.:šaunu, man pavyko susitvarkyti su šia situacija), materialinis ( apdovanojimas savęs norimu daiktu), pasimėgavimas malonia veikla (pvz.: atpalaiduojanti vonia).

     Kognityvinės terapijos poveikis:

1) Greitas simtomų lengvėjimas. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.

2) Problemos suvokimas. Aiškiai įvardijama, kodėl egzistuoja problema, kas sukelia stiprias reakcijas ir ką konkretaus galima daryti simtomams palengvinti.

3) Savikontrolė. Išmokstama taikyti saugias ir veiksmingas srategijas, kurios padės pasijusti geriau taip pat padės susidaryti praktišką ir įgyvendinamą pagalbos sau planą pažingsniui.

4) Prevencija ir asmenybės augimas. KET turi ilgalaikį poveikį, nes ji grindžiama perkainojimu tam tikrų esminių vertybių bei požiūrio, dėl kurio buvote linkę skausmingą savo problemų suvokimą.

Panaudoti informacijos šaltiniai:

David D. Bburns Geros nuotaikos vadovas 2013

 D. Greenberg , Ch. A.  Padesky Nuotaika paklūsta protui 2000

Paul Stallard Teisingai mąstyk ir gerai jauskis 2010

www.erikapsichologe.lt

twww.mastykirveik.lt

www.neuromeda.lt

 

                Psichologė - psichoterapeutė Jolanta Ribačevskaitė

              Praeitis jau buvo, ateitis dar bus.  Gyvenimas vyksta šią akimirką.